Amžiaus grupės
Skautavimas iki pilnametystės
- Jaunesnieji skautai
- Skautai
- Patyrę skautai
Skautavimas po pilnametystės
- Suaugę skautai
- Vyresnieji skautai
- Skautininkai
Skautininkai – tai ilgamečiai Lietuvos skautų sąjungos nariai, puikiai suprantantys skautybę, darbą organizacijoje, vadovaujantys Lietuvos skautų sąjungos tuntams, kitiems vienetams, priimantys sprendimus Lietuvos skautų sąjungos Taryboje ir Vadijoje (skautininkai sudaro didžiausią Tarybos dalį). Tai – savotiškas organizacijos elitas, žmonės, Įžodžio metu pasižadėję dirbti Skautybės labui. Skautininką galima atpažinti iš sodriai žalios spalvos kaklaraiščio, kuris yra užrišamas davus skautininko Įžodį, kurį savo ruožtu turi teisę duoti tik tie pilnamečiai skautai, kurie Lietuvos skautų sąjungos Tarybos pirmijos nutarimu yra pakeliami į skautininkus.
Vyresnieji skautai – tai 18 m. ir vyresni Lietuvos skautų sąjungos nariai, paprastai nustatytą laikotarpį išbuvę ir skautais, ir patyrusiais skautais. Vyresnieji skautai broliai vadinami skautais vyčiais, sesės – vyresniosiomis skautėmis, vyresnieji jūrų skautai vadinami būdžiais, o jūrų skautės – gintarėmis. Jie turi savo tvarką, taisykles ir labai įdomias tradicijas. Kiekvieno skauto(ės), prityrusio skauto(ės) siekis yra anksčiau ar vėliau, po netrumpo kandidatavimo į vyresniuosius skautus laikotarpio prisijungti prie jų ir duoti skauto vyčio/vyresniosios skautės/būdžio/gintarės įžodį.
Šie skautai iš kitų išsiskiria daugybe dalykų – nuo gilesnio ir išsamesnio skautybės suvokimo ir taikymo, visiškai kitokios veiklos, paslaptingų ir neskelbiamų tradicijų, stovyklavimo tik skautų vyčių/vyresniųjų skaučių pastovyklėje (jei vyresnysis skautas nevadovauja kitiems), iki kaklaraiščio spalvos – skautą vytį galima atpažinti iš violetinės spalvos kaklaraiščio ir dešinėje rankoje laikomos dvišakės lazdos. Vyresniąją skautę – iš šviesiai mėlynos spalvos kaklaraiščio. Būdžiai nešioja mėlynos spalvos šlipsą, o gintarės – tamsiai mėlyną kaklaraištį su prisegtu gintaru.
Suaugę skautai – tai Lietuvos skautų sąjungos nariai, į organizaciją atėję jau būdami pilnamečiai, taip pat šis skautavimas skirtas tiems Lietuvos skautų sąjungos nariams, kurie jau sukakę 21-ių, bet nėra vyresnieji skautai arba skautininkai.
Būsimasis suaugęs skautas turi susipažinti ir žinoti esminius skautybės principus, skautų istoriją, žinoti Lietuvos skautų sąjungos struktūrą, veiklos metodus. Suorganizavęs nedidelį renginį su skautais,ar kitaip prisidėjęs prie Lietuvos skautų sąjungos veiklos jis turi teisę duoti Suaugusio skauto Įžodį: „Brangindamas(-a) savo garbę aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, dirbti Skautybės labui ir vykdyti skautų(čių) Įstatus“. Davusiajam Įžodį užrišamas žalios spalvos kaklaraištis su geltonos spalvos apvadu.
Šį kaklaraištį dėvi Lietuvos skautų sąjungoje dirbantys savanoriai, taip pat suaugę žmonės, norintys būti skautų vadovais ar siekti vyresniojo skautavimo – tapimo skautu vyčiu arba vyresniąja skaute.
Patyrę skautai – tai ne jaunesni kaip 14 m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai. Šie skautai yra tikras pavyzdys jaunesniesiems skautams ir skautams – gerokai pažengę į priekį, mokantys daugybę dalykų, visada šaunūs, pasitempę, dėvintys vyšninės spalvos kaklaraiščius. Šie skautai stovyklose jau gali būti jaunesniųjų globėjais ir vadovais žaidimuose, mokymuose ar kitoje veikloje.
Patyrę skautai skautauja ne tik gamtoje – jie pradeda susipažinti su darbu visuomeninėje organizacijoje, dalyvauja mokymuose ir seminaruose, patys pradeda mokytis organizuoti skautišką veiklą – žygius, stovyklas ir kt.
Šie skautai taip pat veikia skiltimis, vadovaujant skiltininkui. Kiekvienas jų, prieš tapdamas patyrusiu skautu, yra bent dvejus metus buvęs skautu. Patyrę skautai laikomi būsimaisiais vadovais, jų veikla palaipsniui artinama prie vadovavimo kitiems, jaunesniems skautams.
Tapti patyrusiu skautu nėra lengva – reikia ne tik bent dvejus metus būti skautu, bet ir turėti pirmąjį patyrimo laipsnį, bent dvi skauto specialybes ir atitikti kitus reikalavimus. Patyrusio skauto Įžodis duodamas laikantis tradicijų, kurios žinomos tik patyrusiems skautams, ir tik jiems dalyvaujant.
Skautai – tai ne jaunesni kaip 10 m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai. Skautai yra vienas pagrindinių Lietuvos skautų sąjungos ramsčių, organizacjos veiklos pagrindas. Jauni žmonės skatinami sužinoti, išmokti, siekti patyrimo stovyklaujant, mokantis skautamokslio, dainuojant prie laužo, einant į žygius, mokantis nebijoti sunkumų ir viskuo domintis.
Kiekvienas naujai atėjęs žmogus, padedamas skiltininko susipažįsta su skautybe, išmoksta paaiškinti skautiško gyvenimo principus, praleidžia bent parą su skautais atvirame ore, ir tuomet duoda skauto Įžodį: „Brangindamas savo garbę aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti Artimui ir vykdyti skautų Įstatus“. Po jo kandidatui užrišamas geltonos spalvos kaklaraištis ir jis tampa tikru skautu,turinčiu teisę dėvėti skauto uniformą, ženkliuką ir kaklaraištį.
Skautų Įžodyje paprastai dalyvauja tik skautai; jis rengiamas pagal vieneto (draugovės) tradicijas.
Skautai veikia susibūrę į skiltis, kurioms priklauso 4-7 skautai. Skilčiai vadovauja pačių skautų iš savo tarpo išrinktas skiltininkas, padedamas paskiltininko. Kiekviena skiltis stengiasi visada būti kartu,ugdyti save kaip komandą, gilinti žinias gaunant vis aukštesnį Patyrimo laipsnį (Lietuvos skautų sąjungos skautai skautavimo metu turi pasiekti Trečiąjį, Antrąjį ir Pirmąjį patyrimo laipsnius), įgyti kuo daugiau patyrimo ir pasiekti kiekvieno skauto tikslą – tapti patyrusiu skautu.
Jaunesnieji skautai – tai 6 – 10 m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai.
Padedami vyresniųjų skautų, jaunesnieji susipažįsta su skautavimu žaisdami, iškylaudami, stovyklaudami gamtoje ir patirdami daugybę nuotykių.
Naujai atėję būsimieji jaunesnieji skautai išmoksta daugybę įdomių ir svarbių dalykų: skautamokslio, žaidimų. Kurį laiką būdami kandidatais, jie susipažįsta su jaunesniųjų skautų Įstatais:
- 1. Jaunesnysis skautas (-ė) klauso savo vadovo (vadovės).
- 2. Jaunesnysis skautas (-ė) stengiasi būti geras(-a).
Būsimieji jaunesnieji skautai gamtoje arba įžymioje istorinėje vietoje, dalyvaujant visai draugovei, taip pat tėveliams ar globėjams, stovėdami šalia Lietuvos Trispalvės, iškilmingai saliutuodami jaunesniojo skauto saliutu duoda Jaunesniojo skauto Įžodį: „Aš pasižadu stengtis mylėti Dievą, Tėvynę ir kas dieną padaryti po gerąjį darbelį“. Tada kandidatui užrišamas Jaunesniojo skauto kaklaraištis ir jis tampa tikru jaunesniuoju skautu.
Jaunesnieji skautai vadinasi: Jaunesnieji skautai – vilkiukai (kaklaraištis rudos spalvos), jaunesniosios skautės – paukštytės (kaklaraištis rožinės spalvos).
Jaunesnieji skautai – tai 6 – 10 m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai.
Padedami vyresniųjų skautų, jaunesnieji susipažįsta su skautavimu žaisdami, iškylaudami, stovyklaudami gamtoje ir patirdami daugybę nuotykių.
Naujai atėję būsimieji jaunesnieji skautai išmoksta daugybę įdomių ir svarbių dalykų: skautamokslio, žaidimų. Kurį laiką būdami kandidatais, jie susipažįsta su jaunesniųjų skautų Įstatais:
- 1. Jaunesnysis skautas (-ė) klauso savo vadovo (vadovės).
- 2. Jaunesnysis skautas (-ė) stengiasi būti geras(-a).
Būsimieji jaunesnieji skautai gamtoje arba įžymioje istorinėje vietoje, dalyvaujant visai draugovei, taip pat tėveliams ar globėjams, stovėdami šalia Lietuvos Trispalvės, iškilmingai saliutuodami jaunesniojo skauto saliutu duoda Jaunesniojo skauto Įžodį: „Aš pasižadu stengtis mylėti Dievą, Tėvynę ir kas dieną padaryti po gerąjį darbelį“. Tada kandidatui užrišamas Jaunesniojo skauto kaklaraištis ir jis tampa tikru jaunesniuoju skautu.
Jaunesnieji skautai vadinasi: Jaunesnieji skautai – vilkiukai (kaklaraištis rudos spalvos), jaunesniosios skautės – paukštytės (kaklaraištis rožinės spalvos).
Skautai – tai ne jaunesni kaip 10 m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai. Skautai yra vienas pagrindinių Lietuvos skautų sąjungos ramsčių, organizacjos veiklos pagrindas. Jauni žmonės skatinami sužinoti, išmokti, siekti patyrimo stovyklaujant, mokantis skautamokslio, dainuojant prie laužo, einant į žygius, mokantis nebijoti sunkumų ir viskuo domintis.
Kiekvienas naujai atėjęs žmogus, padedamas skiltininko susipažįsta su skautybe, išmoksta paaiškinti skautiško gyvenimo principus, praleidžia bent parą su skautais atvirame ore, ir tuomet duoda skauto Įžodį: „Brangindamas savo garbę aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti Artimui ir vykdyti skautų Įstatus“. Po jo kandidatui užrišamas geltonos spalvos kaklaraištis ir jis tampa tikru skautu,turinčiu teisę dėvėti skauto uniformą, ženkliuką ir kaklaraištį.
Skautų Įžodyje paprastai dalyvauja tik skautai; jis rengiamas pagal vieneto (draugovės) tradicijas.
Skautai veikia susibūrę į skiltis, kurioms priklauso 4-7 skautai. Skilčiai vadovauja pačių skautų iš savo tarpo išrinktas skiltininkas, padedamas paskiltininko. Kiekviena skiltis stengiasi visada būti kartu,ugdyti save kaip komandą, gilinti žinias gaunant vis aukštesnį Patyrimo laipsnį (Lietuvos skautų sąjungos skautai skautavimo metu turi pasiekti Trečiąjį, Antrąjį ir Pirmąjį patyrimo laipsnius), įgyti kuo daugiau patyrimo ir pasiekti kiekvieno skauto tikslą – tapti patyrusiu skautu.
Patyrę skautai – tai ne jaunesni kaip 14 m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai. Šie skautai yra tikras pavyzdys jaunesniesiems skautams ir skautams – gerokai pažengę į priekį, mokantys daugybę dalykų, visada šaunūs, pasitempę, dėvintys vyšninės spalvos kaklaraiščius. Šie skautai stovyklose jau gali būti jaunesniųjų globėjais ir vadovais žaidimuose, mokymuose ar kitoje veikloje.
Patyrę skautai skautauja ne tik gamtoje – jie pradeda susipažinti su darbu visuomeninėje organizacijoje, dalyvauja mokymuose ir seminaruose, patys pradeda mokytis organizuoti skautišką veiklą – žygius, stovyklas ir kt.
Šie skautai taip pat veikia skiltimis, vadovaujant skiltininkui. Kiekvienas jų, prieš tapdamas patyrusiu skautu, yra bent dvejus metus buvęs skautu. Patyrę skautai laikomi būsimaisiais vadovais, jų veikla palaipsniui artinama prie vadovavimo kitiems, jaunesniems skautams.
Tapti patyrusiu skautu nėra lengva – reikia ne tik bent dvejus metus būti skautu, bet ir turėti pirmąjį patyrimo laipsnį, bent dvi skauto specialybes ir atitikti kitus reikalavimus. Patyrusio skauto Įžodis duodamas laikantis tradicijų, kurios žinomos tik patyrusiems skautams, ir tik jiems dalyvaujant.
Suaugę skautai – tai Lietuvos skautų sąjungos nariai, į organizaciją atėję jau būdami pilnamečiai, taip pat šis skautavimas skirtas tiems Lietuvos skautų sąjungos nariams, kurie jau sukakę 21-ių, bet nėra vyresnieji skautai arba skautininkai.
Būsimasis suaugęs skautas turi susipažinti ir žinoti esminius skautybės principus, skautų istoriją, žinoti Lietuvos skautų sąjungos struktūrą, veiklos metodus. Suorganizavęs nedidelį renginį su skautais,ar kitaip prisidėjęs prie Lietuvos skautų sąjungos veiklos jis turi teisę duoti Suaugusio skauto Įžodį: „Brangindamas(-a) savo garbę aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, dirbti Skautybės labui ir vykdyti skautų(čių) Įstatus“. Davusiajam Įžodį užrišamas žalios spalvos kaklaraištis su geltonos spalvos apvadu.
Šį kaklaraištį dėvi Lietuvos skautų sąjungoje dirbantys savanoriai, taip pat suaugę žmonės, norintys būti skautų vadovais ar siekti vyresniojo skautavimo – tapimo skautu vyčiu arba vyresniąja skaute.
Vyresnieji skautai – tai 18 m. ir vyresni Lietuvos skautų sąjungos nariai, paprastai nustatytą laikotarpį išbuvę ir skautais, ir patyrusiais skautais. Vyresnieji skautai broliai vadinami skautais vyčiais, sesės – vyresniosiomis skautėmis, vyresnieji jūrų skautai vadinami būdžiais, o jūrų skautės – gintarėmis. Jie turi savo tvarką, taisykles ir labai įdomias tradicijas. Kiekvieno skauto(ės), prityrusio skauto(ės) siekis yra anksčiau ar vėliau, po netrumpo kandidatavimo į vyresniuosius skautus laikotarpio prisijungti prie jų ir duoti skauto vyčio/vyresniosios skautės/būdžio/gintarės įžodį.
Šie skautai iš kitų išsiskiria daugybe dalykų – nuo gilesnio ir išsamesnio skautybės suvokimo ir taikymo, visiškai kitokios veiklos, paslaptingų ir neskelbiamų tradicijų, stovyklavimo tik skautų vyčių/vyresniųjų skaučių pastovyklėje (jei vyresnysis skautas nevadovauja kitiems), iki kaklaraiščio spalvos – skautą vytį galima atpažinti iš violetinės spalvos kaklaraiščio ir dešinėje rankoje laikomos dvišakės lazdos. Vyresniąją skautę – iš šviesiai mėlynos spalvos kaklaraiščio. Būdžiai nešioja mėlynos spalvos šlipsą, o gintarės – tamsiai mėlyną kaklaraištį su prisegtu gintaru.
Skautininkai – tai ilgamečiai Lietuvos skautų sąjungos nariai, puikiai suprantantys skautybę, darbą organizacijoje, vadovaujantys Lietuvos skautų sąjungos tuntams, kitiems vienetams, priimantys sprendimus Lietuvos skautų sąjungos Taryboje ir Vadijoje (skautininkai sudaro didžiausią Tarybos dalį). Tai – savotiškas organizacijos elitas, žmonės, Įžodžio metu pasižadėję dirbti Skautybės labui. Skautininką galima atpažinti iš sodriai žalios spalvos kaklaraiščio, kuris yra užrišamas davus skautininko Įžodį, kurį savo ruožtu turi teisę duoti tik tie pilnamečiai skautai, kurie Lietuvos skautų sąjungos Tarybos pirmijos nutarimu yra pakeliami į skautininkus.
