Lietuvos skautų sąjunga panaikinta 1940 m., atkurta 1989 m.

Skautų istorija iki 1940 metų

Rokiskio skautaiPrasidėjus skautų sąjūdžiui, skautybės idėja labai greit paplito pasaulyje. Pirmojo pasaulinio karo metu lietuviai tremtiniai Rusijoje susitiko su pirmaisiais skautais įvairiose mokyklose.

Prezidento A. Smetonos laikais skautai buvo labai populiarūs visuomenėje. Skautų šefas buvo pats A. Smetona (1930 m.), Vyriausieji skautininkai, vienetų vadovai buvo net karinių padalinių vadai. (pvz., Vyriausiuoju skautininku yra buvęs Lietuvos respublikos kariuomenės vadas Stasys Raštikis. 1930 m. Tautinės stovyklos organizavimas ir kiti svarbūs skautų reikalai būdavo sprendžiami vyriausybės posėdžių metu.
1918 m. lapkričio 1 d. – kpt. Petras Jurgėla-Jurgėlavičius Vilniuje, Vytauto gimnazijoje įkūrė pirmą mišrią Lietuvos skautų skiltį iš dešimties skautų ir dviejų skaučių.. Ši data – lietuviškos skautijos gimtadienis. Greitu laiku ši grupelė išaugo į dvi atskiras draugoves. Pirmoji skaučių draugovė pasirinko Birutės vardą, jos draugininke buvo E. Palevičiūtė. Pirmosios skautės buvo labai entuziastingos, daug darbo skyrė atsikuriančiai Tėvynei. Nekartą teko patirti sunkumų, bet pasiryžimas padėjo nugalėti kliūtis.
Lietuviškoji moksleivija greitai užsidegė skautiškomis idėjomis, kurios pradėjo plisti po įvairias Lietuvos vietas. Pradėjo kurtis nauji skautiški vienetai.wand004

1919 m.- Kaune įsikūrė mišrus skautų ir skaučių būrelis, iš kurio išaugo skaučių Birutės draugovė, vadovaujama K. Ambrozaitės. Šios draugovės skaučių tarpe buvo jau susipažinusių su skautybės idėja Rusijoje ir Lenkijoje, todėl nuo pat pradžios draugovė buvo gerai suorganizuota.
1919 m. birželis – Įsteigta Lietuvos skautų paspirties draugija (LSPD), rėmusi jauną sąjūdį ir nustačiusi Lietuvos skautijos organizacinę tvarką. Draugijos pirmininkas – dr. Jurgis Alekna.
1920 m.- įsikūrė Birutės draugovė Panevėžyje. Pradžioje jai vadovavo B. Koreivaitė.
1922 m.- išeina laikraštėlis Skautas.
1922 m. Skautės pradėjo kurtis Šiauliuose, Marijampolėje, vėliau ir kitose vietose. Tais pačiais metais pradėjo veikti Vyriausias Lietuvos Skautų Štabas, kuriame skaučių atstovės dar nedalyvavo.
1923 m. Pradėtas leisti skautų žurnalas Skautų aidas.
1923 m. kovo 11 d. Kaišiadoryse įkurta skautų draugovė, pavadinta Mindaugo vardu.
1924 m. Į Pasaulinį skautų biurą, dabartinį WOSM, įstojo Lietuvos skautų brolija (Lietuvos skautų sąjungos šaka).
U00547991924 m. Pasaulio skautų Didžiojoje stovykloje (Jamboree) Kopenhagoje iš 12 000 dalyvių – 43 atstovai iš Lietuvos.
1924 m.- įvykusiame skautų vadovų suvažiavime dalyvavo ir skaučių atstovės, kurios iškėlė klausimą apie Skaučių skyriaus prie Vyriausio skautų štabo įkūrimą. Skyrius buvo sudarytas, o jo vedėja paskirta p. Šklinikytė-Vaitkienė, skyriaus adjutante V. Šikeraitė.
Vėliau įsikūrė studentų skautų ir skaučių draugovė Kauno Lietuvos universitete (1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu). Jie sukūrė savo statutą, ženklus, vėliavas ir t.t.
1925 m. kovo 15 d.- Panevėžyje įkurtas skautų vyčių vienetas.
1925 m.- buvo sudarytas naujas skaučių skyrius, kuriam vadovavo s. Apolonija Blynaitė-Šenbergienė ir narės s. V. Šikeraitė, ps. A. Veitaitė, ps. Jakubėnaitė ir ps. D. Kesiūnaitė. Šioms skautėms teko sunkus darbas: paruošti laipsnių programas, uniformas, ženklus. Jos sutelkė vyresniąsias skautes. Buvo užmegzti ryšiai ir su tarptautiniu skaučių biuru.
1925 m. – pradėtas vartoti paukštytės vardas jaunesniąjai skautei.
1925 m. – iš viso buvo: 37 draugovės, 13 atskirų skilčių, 23 skautininkai, 1888 skautai. Broliai pasivadino Lietuvos skautų Brolija.
1926 m. – suruošta pirmoji stovykla vadovėms Palangoje.
1927 m. – sušauktas pirmasis skautininkių suvažiavimas ir suruošta antroji stovykla Aukštosios Panemunės miške. Į skaučių skyrių vadiją išrinktos: M. Milvydaitė (pirmininkė), E. Putvinskaitė, O. Jakubėnaitė, A. Adomaitytė ir O. Vingilytė. Įvairiose vietovėse įsikūrė skaučių skyriai, vėliau virtę tuntais. Pirmieji skyriai (vėliau tuntai) buvo įsteigti Marijampolėje, kuriam vadovavo s. J. Vaičiūnienė ir Kaune, kuriam vadovavo s. D. Kesiūnaitė.
1928 m. – vasarą Aukštosios Panemunės šile, prie Kauno surengta pirmoji Tautinė stovykla. Dalyvavo apie 500 skautų/čių.
1928 m. – buvo paminėtas dešimtmetis nuo skautų – skaučių organizacijos įsikūrimo Lietuvoje. Aukštosios Panemunės miške įvyko stovykla, kurioje dalyvavo 120 skaučių. Lietuvos visuomenė turėjo progą geriau susipažinti su skautų veikla ir ją paremti. Tuo pat metu vykusioje tarptautinėje skautininkių konferencijoje Vengrijoje dalyvavo ir dvi lietuvaitės skautės.
1928 m. – Lietuvos skaučių seserija tapo viena iš Pasaulinio skaučių biuro, dabartinio WAGGGS, kūrėjų.
1929 m. – J. Šarauskas išrenkamas Lietuvos skautams remti draugijos (LSRD) Centro valdybos vicepirmininku.
1929 m. – pirmą kartą buvo pasiūlyta skautėms trijų lapelių ženkliukas – rūtelė.
1929 m. – Pasaulio skautų Didžiojoje stovykloje Škotijoje dalyvauja 4 vadovai iš Lietuvos.
1929 m. – dvi mūsų skautės dalyvavo tarptautinėje vadovių stovykloje Prancūzijoje. Skautėms vadovėms ir vyr. skautėms pradėtas leisti laikraštis „Vadovė“.
1930 m. spalio 1 d. – LSS pereina Švietimo ministerijos globon. Skautų šefu tampa A. Smetona. Sąjunga pertvarkyta į Broliją ir Seseriją. Seserijos vadės pareigoms buvo pakviesta s. Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Tų pačių metų rudenį studentės skautės sudarė savo atskirą draugovę, kurią pavadino Studenčių skaučių draugove.
1933 m. – LSS įstoja į Tarptautinį skautų biurą.
1933 m. – Pasaulio skautų Didžiojoje stovykloje Vengrijoje dalyvauja 35 lietuviai. Viso stovykloje buvo 30 tūkst. skautų (-čių).
1933 m. rugpjūčio 17 d. – R. Baden-Powell’is, skaučių globėja Olave su šeima ir 650 anglų skautų vadų ir skaučių vadovių atvyksta į Lietuvą. Svečiams priimti Palangos pušyne buvo surengtas Lietuvos skautų (-čių) sąskrydis. Jam vadovavo VS Šarauskas su padėjėju V. Rozmanu ir adjutantu kpt. P. Kamarausku. Svečių priėmimui vadovavo A. Valusis, jų pervežimą tvarkė M. Kukutis, susisiekimą Kretingos stoty – kpt. V. Ikamas su padėjėju ltn. M. Šarausku. KAM turtą prižiūrėjo kpt. Jančys, sanitarinį punktą vedė plk. ltn. Gyd. J. Puodžiūnas, vyriausias laužavedys buvo K. Palčiauskas. Skautų stovyklos Vadįją sudarė: viršininkas (Kauno tuntininkas) V. Šenbergas, komendantas E. Vaivydas, informacijų propagandos vedėjas V. Valys su padėjėju H. Rudzinsku, ūkio vedėjas J. Mašiotas su padėjėjais A. Kemekliu ir V. Kašausku. Skaučių stovyklos vadija: viršininkė E. Barščiauskaitė, komendantė ir adjuntantė M. Barniškaitė, informacijų ir registracijos vedėja I. Jonaitienė, svečių priėmimo ir pervežimo tvarkytoja L. Giršaitė, ūkio vedėja M. Sirutytė, laužavedė V. Barmienė. Sąskrydis įvyko rugpjūčio 14-18 dienomis. Kai kurie tuntai stovyklavo 10-14 dienų. Dalyvavo 598 skautės ir 1.134 skautai – iš viso 1.732.

Stovykla buvo gražiai įrengta. Jos puošimui vadovavo Č. Janučas. Buvo Šefų palapinės, ligoninė, viešbutis, komendantūra, telefono centrinė, fotolaboratorija, šimtai palapinių, – 1 garsiakalbis, įvairūs vartai, virtuvės, tribūna pajūry ir kita. Įdomiausias pastatas – bendras stalas, iškastas žemėje, prie kurio galėjo susėsti 1.500 skautų.
Stilizuotą staltiesę suprojektavo G. Žmuidzinavičiūtė. Stalo įrengimui ir puošimui vadovavo kariūnas A. Matonis. Laivas „Calgaric“, kuriuo svečiai atplaukė, į Klaipėdos uostą įplaukti negalėjo. Mažesniais laivais svečiai buvo atplukdyti į krantą. Čia juos sutiko klaipėdiečių „Kęstučio“ draugovė su M. Kukučiu, LSS, gubernatūros ir vyriausybės atstovai. Važiuojant automobiliais į Palangą, iš abiejų miško pusių pasipylė skautai ir skautės su lietuvių ir anglų vėliavėlėmis. Malonios staigmenos sužavėtas, R. Baden-Powell’is apsiašarojo. Palangoje prie pastatytų garbės vartų svečius pasveikino Palangos burmistras L. Šliūpas su miesto valdyba. R. Baden-Powell’iui įteiktas Palangos Garbės piliečio diplomas ir meniškas gintaro kūrinys, poniai Olave – gėlių. R. Baden-Powell’io vardu pavadintą gatvę jis pats atidarė. R. Baden-Powell’iui LSS Šefas įteikė Gedimino Vilko ordiną.
1935 m. – Skaučių Seserija ir Skautų Brolija atsiskyrė į dvi savarankiškas, lygiateises šakas. Išleistas LSS statutas. Tais pačiais metais Seserijos vade paskirta s. K. Žilinskienė.
1935 m. – Lietuvos skautų sąjungos vadovas A. Smetona paskyrė naują LSS tarybą. Brolijos vadu paskirtas J. Šarauskas.
1936 m. – įsikūrė jūrų skautės.
1936 m. – J. Šarauskas dalyvavo tarptautinėje skautų vadų konferencijoje Stokholme, perrenkamas skautų brolijos vadu.
1937 m. – įsteigtos dvi oro skautų skiltys.
1938 m. liepos mėn.- Antroji tautinė stovykla: Brolija įsikūrė Aukšt. Panemunėje, o Seserija – Pažaislyje. Nepriklausomos Lietuvos skaučių organizacija gražiai augo, jos narių tarpe buvo ne tik jaunų mergaičių, bet ir užaugusių, įtakingų Lietuvos moterų. Ypatingai gausiai įsijungė lietuvės mokytojos, padėdamos auklėti jaunąją skaučių kartą. Buvo suruošta daug kursų ir vadovių stovyklų. Nemaža planų buvo sugalvota ateities darbams, bet istoriniai įvykiai pradėtus darbus nutraukė.

1940 m. liepos – rugpjūčio mėn. Sovietai, okupavę Lietuvą, panaikino Lietuvos skautų sąjungą. Iki panaikinimo Broliją sudarė 34 tuntai (7900 skautų), Seseriją – 35 tuntai (8000 skaučių). Tūkstančiams lietuvių palikus Tėvynę, nemažas skautų ir skaučių skaičius atsidūrė įvairiuose Europos kraštuose. Ypatingai dideliam skaičiui esant Vokietijoje, gyvenant didesnėmis grupėmis tremtinių stovyklose, pradėjo atsikurti ir lietuvių skautų vienetai.