Lietuvos skautų sąjunga panaikinta 1940 m., atkurta 1989 m.

Skautai

Skautai – tai ne jaunesni kaip 10 m. amžiaus Lietuvos skautų sąjungos nariai. Skautai yra vienas pagrindinių Lietuvos skautų sąjungos ramsčių, organizacjos veiklos pagrindas. Jauni žmonės skatinami sužinoti, išmokti, siekti patyrimo stovyklaujant, mokantis skautamokslio, dainuojant prie laužo, einant į žygius, mokantis nebijoti sunkumų ir viskuo domintis.

Kiekvienas naujai atėjęs žmogus, padedamas skiltininko susipažįsta su skautybe, išmoksta paaiškinti skautiško gyvenimo principus, praleidžia bent parą su skautais atvirame ore, ir tuomet duoda skauto Įžodį: „Brangindamas savo garbę aš pasižadu stengtis tarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti Artimui ir vykdyti skautų Įstatus“. Po jo kandidatui užrišamas geltonos spalvos kaklaraištis ir jis tampa tikru skautu,turinčiu teisę dėvėti skauto uniformą, ženkliuką ir kaklaraištį.
Skautų Įžodyje paprastai dalyvauja tik skautai; jis rengiamas pagal vieneto (draugovės) tradicijas.

Skautai veikia susibūrę į skiltis, kurioms priklauso 4-7 skautai. Skilčiai vadovauja pačių skautų iš savo tarpo išrinktas skiltininkas, padedamas paskiltininko. Kiekviena skiltis stengiasi visada būti kartu,ugdyti save kaip komandą, gilinti žinias gaunant vis aukštesnį Patyrimo laipsnį (Lietuvos skautų sąjungos skautai skautavimo metu turi pasiekti Trečiąjį, Antrąjį ir Pirmąjį patyrimo laipsnius), įgyti kuo daugiau patyrimo ir pasiekti kiekvieno skauto tikslą – tapti patyrusiu skautu.