Lietuvos skautų sąjunga panaikinta 1940 m., atkurta 1989 m.

Petras Jurgelevičius – Jurgėla

jurgla_petrasLietuviškosios skautybės istorijoje tai iškili asmenybė, kuriai teko garbė pradėti ir puoselėti lietuvių skautų judėjimą pagal anglų lordo R. Baden-Powell’io skautybės sistemą.

Petras Jurgėla gimė 1901 metų rugsėjo 30 d. Džersej Sičio mieste (Nju džersio valst., JAV). Kadangi apylinkėje nebuvo lietuviškos mokyklos, jam teko lankyti parapijinę lenkų mokyklą. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Jurgelevičius su šeima sugrįžo į Lietuvą, bet, prasidėjus karui, pasitraukė į Taganrogo miestą prie Azovo jūros. Ten P. Jurgėla tęsė mokslus rusų gimnazijoje, artimai bendravo su klebonu kun. J. Narkevičiumi, kuris turėjo nemažą lietuvišką biblioteką.

P. Jurgėla pradėjo dalyvauti dramos būrelio ir Lietuvių liaudies sąjungos Taganrogo skyriaus veikloje. Nors Jurgėla buvo jauniausias, bet jau pradėjo galvoti, kaip uždegti jaunimą, kad šis dar jaunystėje pradėtų dirbti tautos ir Tėvynės labui. Dauguma jo draugų buvo skautai, todėl 1915 m. spalio mėn. P. Jurgėla įstojo į lenkų skautų T. Kosciuškos draugovę, nes lenkai buvo geriau organizuoti negu rusai. Dalyvaudamas draugovės veikloje, jis studijavo skautišką literatūrą, dalyvavo iškylose ir rudeninėje stovykloje. 1916 m. gegužės 3 d. tautinėje lenkų šventėje P. Jurgėla drauge su kitais skiltininkais davė įžodį. Tačiau … „Žengiau prie vėliavos, saliutuoju dviem pirštais (t.y. Dievui ir Tėvynei) ir duodu įžodį.“… pasižadu ištikimai tarnauti dievui ir Tėvynei… „Draugininkas pertraukia:“Dievui ir Lenkijai“. Pareiškiu, „esu pasiryžęs įsipareigoti tik Tėvynei – Lietuvai“. Saliutuodamas pažvelgiu į T. Kosciuškos atvaizdą vėliavoje, į besišypsantį lietuvį kapelioną, rūstų draugininką, apsisuku, išeinu iš salės,“ – prisiminimuose rašė P. Jurgėla. Po šio įvykio jis įstojo į 121-ą rusų-ukrainiečių draugovę, vadovaujamą s. Nalivajkos. Tapęs draugininko pavaduotoju, P. Jurgėla šią draugovę padarė veiklią ir organizuotą. To pasiekė panaudodamas patyrimą, įgytą bendraujant su lenkų skautais. 1916m. rugpjūčio mėn. Komisijos siūlymu Charkovo apygardos rusų skautų štabas P. Jurgėlą pakėlė į paskautininkus, o po metų ir į skautininkus. 1917 m. įstojęs į M. Yčo lietuvių gimnaziją Voroneže, pradėjo burti jaunimą skautiškam darbui. Tų pačių metų pabaigoje grįžo į Taganrogą ir atkūrė 121-mą rusų-ukariniečių draugovę, o prie jos įkūrė lietuvišką skiltį.

jurgela_senas1918 m. rudenį, vokiečiams leidus vykti į Lietuvą, Jurgelevičių šeima apsistojo Vilniuje. Čia pradėjo steigti skautiškus vienetus bei populiarino skautų judėjimą. Sunkiausias darbas buvo kurti skautišką terminologiją. Nebuvo net karinės rikiuotės komandų.
Iki 1917 m. pabaigos už Lietuvos ribų veikė 4 skautiški vienetai. Nemažai lietuvių skautavo kitų tautų skautiškuose vienetuose.

Gyvendamas Vilniuje, P. Jurgėla įstojo į Vytauto v.gimnaziją, kur 1918m. dalyvavo ateitininkų susirinkime. Jame skaitė paskaitą apie skautus. Po paskaitos dvi mergaitės ir 10 berniukų susibūrė į skiltį, kurios pirmoji sueiga įvyko tą patį vakarą. Prasidėjo sėkmingas darbas, skautiška šeima augo. 1918 m. lapkričio 1 d. gimnazijos salėje įvyko Vilniaus lietuvių skaučių ir skautų draugovės pirmoji sueiga. Gruodžio viduryje iš skaučių buvo sudaryta Birutės draugovė, o iš skautų – Vytauto draugovė. 1919m. pavasarį jau buvo 40 skaučių ir 80 skautų. Tačiau po 1920 m. lenkų agresijos prasidėjus persekiojimams, skautiški vienetai suiro: vieni stojo į kariuomenę, kiti pasitraukė į Nepriklausomą Lietuvą.