Lietuvos skautų sąjunga panaikinta 1940 m., atkurta 1989 m.

Neformaliojo ugdymo koncepcija: kokią ateities Lietuvą kurs jauni žmonės?

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys narės, siekia kuo veiksmingiau tobulinti savo švietimo sistemą, kad ji padėtų jauniems žmonėms įgyti šiandieniniam gyvenimui reikalingų žinių, gebėjimų, įgūdžių. Tačiau dėl kultūrinių, istorinių, socialinių priežasčių iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas tik formaliojo švietimo sričiai bei jo reformoms.

Neformalusis ugdymas, laikomas lygiaverčiu formaliajam daugelyje ES šalių, nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ilgą laiką nesulaukė dėmesio. Todėl nenuostabu, kad iki šiol jis atlieka tik formaliojo ugdymo papildymo funkciją ir sąvokos – neformalusis švietimas, neformalusis ugdymas, papildomasis ugdymas – yra painiojamos. Nenuostabu, kad jau pora mėnesių įvairiuose susirinkimuose, Seime bei virtualioje erdvėje išsakoma aštri kritika dėl Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamos Neformaliojo ugdymo koncepcijos.

Nevyriausybinės organizacijos seniai laukė valstybės dėmesio neformaliajam ugdymui ir labai džiaugiasi jo pagaliau sulaukę: tiek pačiam neformaliajam ugdymui, tiek nevyriausybinėms organizacijoms kaip neformaliojo ugdymo teikėjoms.

Nors jau antras dešimtmetis Lietuva eina pasirinktu demokratinio valstybės valdymo keliu, tačiau lig šiol visuomenė nesuvokia nevyriausybinių organizacijų reikšmės pilietinės ir demokratinės visuomenės savikūrai, be kurios neįmanoma realizuoti demokratijos. Nevyriausybinės organizacijos valstybėje sudaro prielaidas piliečiams jungtis į grupes, ginti visuomeninius interesus bei atstovauti jiems, reikštis solidarumui. Valstybės įstatymai užtikrina demokratijos principų įgyvendinimą nevyriausybinių organizacijų valdyme ir struktūroje, todėl dalyvavimas jų veikloje suteikia galimybes jauniesiems piliečiams dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, sąmoningai rinktis, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, t. y., mokytis demokratijos.

Kuo skiriasi neformalusis ir formalusis ugdymas?

Neformaliajame ugdyme naudojami kitokie ugdymo metodai, kitaip organizuojamas ugdymo procesas ir siekiama kitų tikslų nei formaliajame. Jei formaliajame ugdyme svarbiausia yra tam tikrai profesijai reikalingi įgūdžiai ir gebėjimai (tokie kaip mokėjimas groti instrumentu, išlavinta klausa ir muzikinis išsilavinimas studijuojant muzikos mokykloje), tai neformaliajame ugdyme svarbiausias – bendrųjų socialinių ir asmeninių kompetencijų lavinimas (tokių kaip bendravimo, bendradarbiavimo, pasitikėjimo savimi, savivertės, laiko planavimo, atsipalaidavimo, sveikos gyvensenos ir kt.).

Nesusipratimas, kad meno ir sporto mokyklos vadinamos neformaliojo švietimo mokyklomis, nes jos ugdymo procesą organizuoja lygiai taip pat kaip ir formalųjį švietimą teikiančios mokyklos, be to, jos orientuotos į profesionalių muzikantų, dailininkų ir sportininkų rengimą (kas, be abejonės, yra labai reikalinga Lietuvai). Pažiūrėkime, pagal ką Lietuvoje yra vertinamas, pavyzdžiui, trenerio darbas? Pagal jo treniruojamų sportininkų sportinius laimėjimus varžybose. Didžiausi pinigai ir dėmesys yra skiriami profesionaliajam sportui. O sportuoti turėtų visi, nes judėjimas yra sveikatos pagrindas, ligų prevencija, ir treneris turėtų būti vertinamas pagal tai, keliems vaikams ir jauniems žmonėms jam pavyko perduoti sportavimo, teisingos laikysenos, kūno suvokimo ir kontrolės, sveikos gyvensenos žinias bei įgūdžius.

Taigi neformaliajame ugdyme sportas, muzika, dainavimas yra ne tikslas, o priemonė ugdyti socialines ir asmenines kompetencijas, reikalingas adekvačiam suaugusio žmogaus gyvenimui.

 

Neformalusis ugdymas ir nevyriausybinės organizacijos

Nevyriausybinės organizacijos, teikiančios paslaugas socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, naudoja neformaliojo ugdymo metodus siekdamos didinti jų mokymosi ir darbo motyvaciją, taip pat lavina jų socialines ir asmenines kompetencijas. Dauguma šių jaunuolių patyrė nesėkmę formaliojo švietimo sistemoje, todėl jiems reikia kitokių ugdymo būdų ir metodų.

Naryste paremtos nevyriausybinės jaunimo organizacijos – tokios kaip skautai, ateitininkai – siūlo ir naudoja nuoseklias, amžiaus raidos tarpsnius atitinkančias, tęstines neformaliojo ugdymo programas. Taip pat jos pagal savo sąrangą ir valdymo struktūrą įtraukia vaikus ir jaunimą (narius) į sprendimų priėmimo procesus, t. y., moko juos demokratijos pagrindų, demokratijos abėcėlės.

Tikrasis pilietinis ugdymas vyksta ne tik mokyklose per pilietiškumo pamokas, bet ir nevyriausybinėse jaunimo organizacijose – moksleivių parlamentuose, studentų atstovybėse, kur nariai patys priima sprendimus ir juos įgyvendina, prisiima atsakomybę už organizacijų veiklos planus ir jų įgyvendinimą.

 

Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektas Ateitininkų Federacijos akimis

Atidžiai susipažinę su Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektu matome, kad ypatingą vaidmenį jaunuomenės ugdyme galėtų suvaidinti jaunimo narystės organizacijos. Kol kas jaunimo narystės organizacijos vis dar nėra pripažįstamos kaip ypatingas jaunimo ugdymo metodas, kuris reikalauja nuolatinio įdirbio ir pastangų bei ilgalaikio įsipareigojimo. Dabar egzistuojantys jaunimo veiklos ir ugdymo modeliai daugiausiai orientuoti į trumpalaikes iniciatyvas bei į jaunimo vartojimą orientuotas paslaugas. Tokiu būdu nėra pakankamai ugdomi jaunimo gebėjimai prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus bei asocijuotis kryptingai veiklai, kuri ypač svarbi brandžios ir atsakingos pilietinės visuomenės raidai.

Ateitininkų Federacija, viena iš nedaugelio visuomeninių jaunimo narystės organizacijų, savo veiklą pradėjusi prieš šimtmetį, vienija besimokantį jaunimą (moksleivius ir studentus) ir mokslus baigusius organizacijos narius. Organizacija siekia sudaryti palankias galimybes jaunimo saviugdai ir aktyviam dalyvavimui kultūriniame, visuomeniniame, religiniame krašto gyvenime. Ateitininkų veikla remiasi penkiais ateitininkų principais: katalikiškumu, inteligentiškumu, tautiškumu, visuomeniškumu ir šeimyniškumu. Organizaciją sudaro keturios savarankiškai veikiančios sąjungos: moksleivių, studentų, sendraugių bei prie Ateitininkų Federacijos veikianti jaunųjų ateitininkų sąjunga bei kraštuose veiklą koordinuojančios vietovės. Šiuo metu organizacijos narių sąrašuose yra daugiau nei 2500 narių bei 99 vienetai (kuopos, korporacijos, klubai).

 

Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektas skautų akimis

Skautiškos organizacijos, vienijančios per 7000 aktyvių narių, veikiančių visoje Lietuvoje, palaiko Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektą, kadangi jame, visų pirma, mato sudaromas ugdymo galimybes tiems, kuriems neformalusis ugdymas yra reikalingiausias – vaikams ir jaunuoliams, kurie dėl įvairiausių priežasčių šiuo metu neturi galimybių lankyti būrelių, užsiimti įdomia veikla, prasmingai leisti laisvalaikį bei kitaip ugdytis.

Skautiški ugdymo metodai – vis kintantys, lanksčiai prisitaikantys prie laikmečio – gyvuoja jau 102 metus ir sėkmingai taikomi 216-oje pasaulio šalių. Esminiai skautų ugdymo principai yra pagrįsti laisvu asmens pasižadėjimu laikytis priesakų, mokytis veikiant; veikla organizuojama mažose grupėse, kuriose, padedant suaugusiems, skatinami atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandama įvairiopų gabumų. Naudojamos įvairių veiklos sričių patyrimo programos, pagrįstos dalyvių interesais (įskaitant žaidimus, naudingus įgūdžius ir tarnavimą bendruomenei), veikiama gamtoje. Šiuo metu skautiškas judėjimas vienija 28 milijonus žmonių visame pasaulyje ir yra pripažintas vienu iš šešių svarbų indėlį jaunimo ugdyme atliekančių judėjimų (kartu su Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio, Jaunųjų vyrų ir moterų krikščionių (YMCA, YWCA), Pasaulio skaučių asociacijomis).

Neformaliojo ugdymo koncepcija negriauna dabar gyvuojančios neformaliojo švietimo/ugdymo sistemos, bet suteikia galimybę prie šio ugdymo proceso aktyviau prisidėti toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios turi ypač didelę, laiko patikrintą patirtį ugdant jaunuomenę. Taip pat manome, kad visiems – tiek gabiems vaikams ir jaunuoliams, tiek mažiau gabiems ir mažiau galimybių turintiems turėtų būti sudarytos tos pačios sąlygos ugdytis bei stiprinti savąjį potencialą – to ir siekiama Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektu..

Tik bendromis visų ugdymo proceso dalyvių – asmenų, įstaigų ir organizacijų – pastangomis galime iš esmės prisidėti prie brandaus, kūrybingo ir atsakingo jaunimo ugdymo.

Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektas

http://www.lvjc.lt/uploads/File/kiti/2009/neformaliojo_ugdymo_koncepcijos_projektas.doc

Ateitininkų Federacija

Lietuvos skautija

Lietuvos skautų sąjunga

Lietuvos skaučių seserija

Lietuvos jūrų skautija

Žemaitijos skautų organizacija